- išvaltabyti
- išvaltãbyti tr. 1. išniurkyti, išmaigyti: Tą pačią [linų] saujikę kiša kartais du tris sykius [į mašiną], išvaltãbija gerai End. Nu ir išvaltãbijai tu tą muno kepurę Kl. ║ išminkyti: Jergau, kas tą tešlą išvaltãbys! End. Juo išminkysi, juo išvaltãbysi, juo geresnė [duona] Sd. ║ Lk prk. išmankštinti, išmiklinti: Kariūminė[je] vyrus išvaltabija Tv. Aš aną gerai išvaltãbijau, kad jau nė nepažinsi Pln. 2. Sd apmušti, apdaužyti, išperti: Kai sykį gerai išvaltãbysu, tai visados atsiminsi Ll. Išvaltãbijau šonus, ta žinos daugiau Brs. 3. refl. kurį laiką valkiotis, prasišlaistyti: Išsivaltãbijo nedėlę, i nėkas nežino kur Rdn. \ valtabyti; apvaltabyti; įvaltabyti; išvaltabyti; nuvaltabyti; pasivaltabyti; suvaltabyti
Dictionary of the Lithuanian Language.